Gydomasis masažas dažniausiai pasirenkamas tada, kai žmogų vargina raumenų įtampa, nugaros, kaklo ar pečių diskomfortas, sustingimas po ilgo sėdėjimo ar nuovargis po fizinio krūvio. Nors daug kam masažas pirmiausia siejasi su atsipalaidavimu, gydomasis masažas paprastai yra tikslingesnis – daugiau dėmesio skiriama toms kūno vietoms, kuriose jaučiamas skausmas, tempimas ar padidėjusi įtampa.
Gydomasis masažas gali būti viena iš kompleksinės priežiūros priemonių, tačiau jis nebūtinai išsprendžia problemą vienas. Jei diskomfortą palaiko mažas fizinis aktyvumas, ilgas sėdėjimas ar netinkamai paskirstomas krūvis, ilgalaikiam rezultatui dažnai reikia derinti masažą su judėjimu, mankšta ar kineziterapija.
Kuo gydomasis masažas skiriasi nuo įprasto masažo?
Atpalaiduojamasis masažas dažniausiai skirtas bendram poilsiui ir įtampos mažinimui. Gydomojo masažo metu daugiau dėmesio gali būti skiriama konkrečiai probleminei sričiai – juosmeniui, pečių juostai, kaklui, tarpumenčiui ar kitai vietai, kur žmogus jaučia diskomfortą.
Procedūros intensyvumas taip pat gali būti skirtingas. Vienam žmogui tinkamesnis švelnesnis spaudimas, kitam – stipresnis darbas su įsitempusiais audiniais. Vis dėlto stipresnis masažas savaime nereiškia, kad jis bus veiksmingesnis.
Svarbiausia, kad masažas būtų pritaikytas žmogaus būklei ir nebūtų atliekamas vien pagal principą „kuo skaudžiau, tuo geriau“.
Kam gydomasis masažas gali būti naudingas?
Masažas gali būti aktualus žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir jaučia kaklo, pečių ar nugaros įtampą. Taip pat jį dažnai renkasi fiziškai dirbantys ar sportuojantys žmonės, kai raumenys jaučiasi pervargę, įsitempę ar sustingę.
Kai kuriems žmonėms masažas padeda sumažinti nemalonų įtampos pojūtį ir laisviau judėti. Jis taip pat gali būti taikomas kaip papildoma priemonė tarp kineziterapijos ar kitų aktyvių užsiėmimų.
Jei skausmas yra stiprus, ilgai nepraeina ar nuolat kartojasi, verta neapsiriboti vien masažu ir išsiaiškinti platesnę problemos priežastį.
Kodėl poveikis kartais būna trumpalaikis?
Dažna situacija – po masažo žmogus kelias dienas jaučiasi geriau, tačiau vėliau įtampa vėl sugrįžta. Tai nebūtinai reiškia, kad procedūra buvo bevertė.
Jei kasdienybėje niekas nesikeičia, kūnas grįžta prie tų pačių apkrovų. Aštuonios valandos sėdėjimo, mažai vaikščiojimo, retas sportas ir nuolatinė įtampa gali vėl sukelti tą patį diskomfortą.
Todėl ilgalaikiam rezultatui masažą verta derinti su aktyvesniu gyvenimo būdu ir tinkamai parinktu fiziniu krūviu.
Masažas ir kineziterapija gali papildyti vienas kitą
Kai problema susijusi ne tik su raumenų įtampa, bet ir su silpnesniu fiziniu pasirengimu, judėjimo trūkumu ar pasikartojančiu skausmu, masažas gali būti derinamas su kineziterapija.
Masažas gali padėti sumažinti įtampos pojūtį, o kineziterapija – palaipsniui stiprinti raumenis, gerinti judesių kontrolę ir didinti fizinio krūvio toleranciją.
Tokiu būdu dėmesys skiriamas ne tik dabartiniam diskomfortui, bet ir tam, kad kūnas ilgainiui geriau toleruotų kasdienes apkrovas.
Ar gydomasis masažas turi skaudėti?
Nebūtinai. Stiprus skausmas nėra gero masažo kokybės rodiklis. Per intensyvus spaudimas gali sukelti papildomą jautrumą ir ne visada padeda pasiekti geresnį rezultatą.
Procedūros metu žmogus turėtų informuoti specialistą, jei spaudimas per stiprus ar sukelia ryškų diskomfortą. Masažas turi būti pakankamai intensyvus pagal poreikį, tačiau neturėtų virsti skausmo toleravimo išbandymu.
Kada masažo reikėtų vengti?
Yra situacijų, kai prieš procedūrą verta pasitarti su gydytoju. Tai gali būti ūmios traumos, aktyvūs uždegimai, karščiavimas, tam tikros odos problemos ar kitos sveikatos būklės.
Jeigu skausmas atsirado staiga, yra labai stiprus, kartu jaučiamas tirpimas, ryškus silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, pirmiausia reikėtų medicininio įvertinimo.
Tokiais atvejais masažas neturėtų pakeisti diagnostikos.
Kodėl svarbus judėjimas tarp procedūrų?
Net ir gerai atliktas masažas nepakeičia reguliaraus judėjimo poreikio. Kasdienis vaikščiojimas, mankštos, dažnesnis atsistojimas darbo metu ir palaipsnis fizinio krūvio didinimas padeda kūnui geriau toleruoti kasdienes apkrovas.
Tai ypač aktualu sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Vien masažu kompensuoti visą dieną trunkantį nejudrumą sudėtinga.
Todėl geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami tada, kai pasyvios priemonės, tokios kaip masažas, derinamos su aktyviu judėjimu.
Gydomasis masažas kaip dalis platesnės priežiūros
Gydomasis masažas gali būti geras pasirinkimas, kai norima sumažinti raumenų įtampą, pagerinti savijautą ir suteikti kūnui daugiau atsipalaidavimo. Tačiau jei problema kartojasi, verta ieškoti ne tik trumpalaikio palengvėjimo.
Reguliarus judėjimas, tinkamai parinktas fizinis krūvis, darbo įpročių korekcijos ir prireikus kineziterapija dažnai leidžia į problemą žiūrėti plačiau.
Gydomasis masažas gali būti naudinga šio proceso dalis, tačiau ilgalaikė savijauta paprastai priklauso nuo visumos – ne tik nuo vienos procedūros.