1

4  
Informacija pacientui


1.    Ligoninė teikia stacionarines ir ambulatorines, neatidėliotinas ir planines, nemokamas ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
2.    Būtinosios pagalbos sveikatos priežiūros paslaugos nuolat gyvenantiems Lietuvoje pacientams (Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės) ligoninėje teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, bei nepriklausomai nuo to, turi pacientas siuntimą joms ar ne. Būtinosios medicinos pagalbos tvarką bei mastą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais 2004-04-08 Nr. V-208, 2004-08-26 Nr. V-608 ir 2007-08-01 NR. V-637 patvirtinti “Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas”.
3.    Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, nepriskiriamiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, ligoninė teikia tik mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ir būtinąją pagalbą, išskyrus būtinąją pagalbą, teikiamą užsieniečiams – Europos Sąjungos šalių narių piliečiams, pateikusiems jų draustumą patvirtinantį dokumentą: E kortelę, formą E111, E106, E121.
4.    Planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos, kai pacientas turi sveikatos priežiūros įstaigų siuntimą joms arba už jas sumoka, jei tokio siuntimo neturi.



5.    Pacientai, atvykstantys gydytojų specialistų konsultacijoms, kreipiasi į Priėmimo skyrių. Su savimi būtina turėti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gydytojo siuntimą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, vaiko gimimo liudijimą, sveikatos draudimo pažymėjimą arba dokumentus patvirtinančius, kad yra draudžiami valstybės lėšomis (pensininko, invalido, moksleivio ar studento pažymėjimus, galiojantį darbo biržos pažymėjimą ir t.t.) ar patys moka savanoriškojo sveikatos draudimo įmokas.
6.    Atvykę stacionariniam gydymui, pacientai kreipiasi į Priėmimo skyrių. Su savimi būtina turėti: gydytojo siuntimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, vaiko gimimo liudijimą. Nedirbantys asmenys turi turėti kvitus, patvirtinančius sumokėtas privalomojo draudimo įmokas arba dokumentus patvirtinančius, kad pacientai draudžiami valstybės lėšomis (pensininko, invalido, moksleivio ar studento, galiojantį darbo biržos pažymėjimą ir t.t.). Atvykus be gydytojo siuntimo arba atvežtus greitosios medicinos pagalbos, apie gydimosi stacionare būtinumą sprendžia priėmimo skyriaus gydytojas arba gydytojų konsiliumas.
7.    Teikiant būtinąją pagalbą, gydytojo siuntimas neprivalomas.



8.    Apdraustieji tiriami ir gydomi stacionare nemokamai. Apdraustaisiais laikomi asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme. Pacientams teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos:
9.    Stacionarinės paslaugos:
•    Vidaus ligų
•    Dienos stacionaras
•    Reanimacijos
•    Palaikomojo gydymo ir slaugos


10.    Ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

•    Vidaus ligų gydytojo
•    Kardiologo
•    Endokrinologo
•    Neurologo
•    Chirurgo
•    Ortopedo - traumatologo
•    Akušerio - ginekologo
•    Oftalmologo
•    Otorinolaringologo
•    Vaikų ligų gydytojo
•    Endoskopuotojo
•    Echoskopuotojo
•    Klinikinio fiziologo
•    Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo
•    Anesteziologo - reanimatologo
•    Radiologo

11.    Nemokamos paslaugos suteikiamos ligoniams, kurie kreipiasi dėl būtinosios medicinos pagalbos (būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašas patvirtintas LR SAM įsakymais 2004-04-08 Nr. V-208, 2004-08-26 Nr. V-608 ir 2007-08-01 NR. V-637).



12.    Apdraustieji, atvykę konsultuotis be siuntimo (išskyrus, kai kreipiasi dėl būtinosios medicinos pagalbos) ir nedrausti asmenys už konsultacijas apsimoka patys. Pacientai už jų pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (kurias pasirenka patys pacientai ir jos nėra susijusios su pagrindine liga ir gali būti teikiamos leidus tuo metu pacientą gydančiam gydytojui) apsimoka patys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei ligoninės direktoriaus galiojančiais įsakymais.
13.    Pacientų pervežimo iš ligoninės į namus paslaugos yra mokamos.
14.    Kai ligoninė yra išnaudojusi lėšas (lėšų limitą), numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ligoninės administracija, matomoje vietoje, paskelbia, kad laikinai, dėl lėšų trūkumo, negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų. Apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas gauti paslaugą skubos tvarka, jam sutinkant, pats už ją sumoka.
15.    Už mokamas paslaugas pacientas sumoka ligoninės priėmimo skyriuje. Visais atvejais sumokėjus už mokamas paslaugas mokėtojui atiduodamas kasos pajamų orderio kvitas.



16.    Teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą.
17.1.    Kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra.
17.2.    Pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.
17.3.    Kiekvienas pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir sveikatos priežiūros įstaigos personalo pagarbų elgesį teikiant paslaugas pacientui bei jam mirus.
17.4.    Kiekviena intervencija į paciento sveikatą, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikantis atitinkamų profesinių pareigų ir standartų.
17.5.    Jeigu paciento tolesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina parašu.
17.6.    Pacientams turi būti teikiamos moksliškai pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.
17.7.    Paciento kūnas ar jo kūno dalys neturi būti naudojamos komercinei naudai gauti.
17.8.    Kuri nors paciento kūno dalis gali būti pašalinta tik paciento sveikatos priežiūros tikslais.
17.9.    Kitais tikslais pašalinta kūno dalis gali būti laikoma ir naudojama tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei yra gautas paciento sutikimas, prieš tai tinkamai informavus pacientą apie tokio sutikimo pasekmes.
17.    Teisė į sveikatos priežiūros prieinamumą.
18.1.    Pacientui sveikatos priežiūra turi būti prieinama.
18.2.    Šios teisės įgyvendinimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
18.3.    Būtinoji medicinos pagalba pacientui turi būti suteikiama neatidėliotinai.
18.4.    Gelbstint asmenų, kuriems dėl nelaimingo atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją medicinos pagalbą, privalo nedelsdami suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai ir kiti asmenys buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose ir pagal nustatytą tvarką privalantys tokią pagalbą teikti.
18.5.    Jeigu paciento buvimo vietovės sveikatos priežiūros įstaigoje nėra galimybių laiku suteikti tinkamą būtinąją medicinos pagalbą arba jei sveikatos priežiūros įstaiga pagal savo kompetenciją pacientui būtinosios medicinos pagalbos suteikti negali, ji turi informuoti apie tai pacientą ir užtikrinti, kad pacientas, kaip įmanoma greičiau, būtų pervežtas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
18.    Teisė pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Ši teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka.
19.    Teisė į informaciją.
20.1.    Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.
20.2.    Pacientui turi būti pateiktas jį gydančio gydytojo ir slaugos specialisto vardas, pavardė, pareigos ir informacija apie kvalifikaciją.
20.3.    Pacientas turi būti supažindintas su sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytomis paciento teisėmis ir pareigomis.
20.4.    Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo.
20.5.    Informacija pacientui turi būti pateikta atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus.
20.6.    Informacijos pacientui, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų gali nepranešti tik tais atvejais, jeigu pranešimas būtų aiški prielaida rimtai žalai pacientui atsirasti (pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei). Tokiais atvejais visa šiame punkte numatyta informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui.
20.7.    Atstovui pateikta informacija pateikiama pacientui iš karto, kai išnyksta pavojus, kad jo pranešimas pacientui gali nulemti minėtą žalą.
20.8.    Informacija nepranešama pacientui ir tuo atveju, jei pacientas atsisako informacijos.
20.9.    Paciento pageidavimu turi būti, pateikta ligos istorija, ambulatorinė kortelė ar kiti paciento medicinos dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ligos istorijoje.
20.10.    Psichikos ligonio teises susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
20.    Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytas jo ligos istorijos ir (ar) kitų medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
21.1.    Gydytojas paaiškina pacientui įrašų jo ligos istorijoje prasmę.
21.2.    Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas ištaiso, užbaigia, panaikina ir (ar) pakeičia netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga.
21.3.    Jeigu gydantis gydytojas nesutinka su tokiu paciento pageidavimu, ar paciento pageidavimas pagrįstas, sprendžia gydytojų konsiliumas.
21.    Teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir atsisakyti gydymo.
22.1.    Pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas.
22.2.    Sveikatos priežiūra ar slauga nepilnamečiams pacientams iki 16 metų teikiama, kai yra jų atstovų sutikimas, išskyrus atvejus, jei tokio sutikimo prašymas prieštarauja nepilnamečio paciento interesams.
22.3.    Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas supažindinamas su šių metodikų ypatybėmis ir jam suteikiama pasirinkimo galimybė.
22.4.    Pacientų, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 metų iki 18 metų, pasirinkimas įforminamas raštu.
22.5.    Už nepilnamečius pacientus iki 16 metų, taip pat už kitus pacientus, kurie dėl savo būklės negali objektyviai vertinti diagnostikos ir gydymo metodikų, pasirenka ir pasirašo jų atstovai.
22.6.    Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečių pacientų iki 16 metų ir jo atstovų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.
22.7.    Prieš prašant sutikimo, pacientui (jo atstovui) išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai.
22.8.    Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas apie visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įrašo į paciento medicinos dokumentus.
22.9.    Sutikimas dėl paslaugų, patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu paciento medicinos dokumentuose.
22.10.    Pacientas bet kada raštu gali atšaukti savo sutikimą gydytis.
22.11.    Kai pacientas yra tokios būklės, kad negali pareikšti savo valios dėl sutikimo gydytis ir dėl diagnostikos bei gydymo metodikų pasirinkimo, kiek įmanoma, nepakenkiant paciento interesams, atsižvelgiama į jo aukščiau raštu pareikštą valią.
22.12.    Kai nėra nustatyta tvarka išreikštos paciento (jo atstovo) valios, slauga, diagnostika ir gydymas gali būti taikomi tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė paciento arba aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.
22.13.    Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą pacientui, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali tinkamai išreikšti savo valios, yra būtinas paciento atstovo sutikimas.
22.14.    Pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja, kai sprendžiamas sutikimo gydytis klausimas.
22.15.    Pagalba gali būti suteikiama be atstovo sutikimo, jei jo nėra arba sutikimo negalima gauti laiku, arba atstovas atsisako duoti sutikimą, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Apie tai pažymima paciento ligos istorijoje.
22.16.    Jeigu paciento, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali išreikšti savo valios, atstovas atsisako duoti sutikimą gydyti, kuris nėra skubus, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, toks paciento gydymas galimas, jei yra gydytojų konsiliumo, sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos ar Lietuvos bioetikos komiteto sutikimas.
22.17.    Gydančio gydytojo prašymu sveikatos priežiūros įstaigos administracija sudaro gydytojų konsiliumą.
22.18.    Į medicinos etikos komisiją ar Lietuvos bioetikos komitetą gali kreiptis sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas.
22.19.    Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
22.20.    Visais atvejais pacientas, kiek įmanoma dalyvauja duodamas sutikimą gydyti.
22.    Teisė nežinoti.
23.1.    Informacija apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę neturi būti pateikta pacientui prieš jo valią.
23.2.    Paciento, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, valia turi būti patvirtinta paciento parašu paciento medicinos dokumentuose.
23.3.    Informacijos nepateikimas netaikomos kai informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių negalima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams, jo atstovui ar kitiems asmenims.
23.4.    Apie informacijos pateikimą pacientui prieš jo valią gydytojas pažymi paciento medicinos dokumentuose.
23.5.    Elgesio su pacientu, kuris dėl psichinės ligos nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
23.    Privataus gyvenimo neliečiamumas.
24.1.    Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas.
24.2.    Informacija apie pacientų gyvenimo faktus gali būti renkama pacientų sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar slaugyti.
24.3.    Sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo bei slaugos priemones įrašomi į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos ir rūšių pacientų medicinos dokumentus.
24.4.    Nustatant šių dokumentų formą, turinį, ir naudojimo tvarką turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga.
24.5.    Visa informacija apie paciento buvimą ligoninėje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties.
24.6.    Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Sveikatos apsaugos ministro tvirtinami teisės aktai.
24.7.    Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą.
24.8.    Asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikta tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
24.9.    Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikta valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią.
24.10.    Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams ( įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
24.11.    Nepilnamečio paciento atstovai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento medicinos dokumentais, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos Sveikatos atlyginimo įstatymo reikalavimams ir nepilnamečio paciento interesams.
24.12.    Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesnė už visuomenės interesus.
24.13.    Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą bei panaudojimą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
24.14.    Be turtinės žalos, pacientui taip pat atlyginama ir neturtinė žala.
24.    Teisė skųstis
25.1.    Manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento, teisės, pacientas (jo atstovas) raštu kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą.
25.2.    Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 5 dienas privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie nagrinėjimo rezultatus.
25.3.    Nepatenkintas nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas (jo atstovas) gali kreiptis į teismą arba į valstybines institucijas, kontroliuojančias ligoninę.
25.    Teisė į žalos atlyginimą.
26.1.    Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą.
26.2.    Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, taip pat Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, kiti teisės aktai.



26.    Atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą diagnozavimui, gydymui ir kitai sveikatos priežiūrai (profilaktiniam patikrinimui, konsultavimui, ištyrimui, stacionarizavimui ir t. t.) siuntime ar kitame dokumente nurodytu laiku (identiškas reikalavimas taikytinas užsiregistravus telekomunikacinių ryšio priemonių pagalba (telefonu, internetu));
27.    Turėti dokumentus, įrodančius tapatybę, draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, atstovavimo pacientui bei kitus dokumentus (pvz., gydytojo siuntimą) ir informuoti apie kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., jei asmuo yra teismo pripažintas ribotai veiksnus);
28.    Laikytis asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar jos struktūrinio padalinio (skyriaus) vidaus tvarkos ir gydymosi (stacionarinio) režimo reikalavimų (pvz., nesilankyti kitose palatose, nesigydyti patiems, nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, psichotropinių medžiagų ar narkotikų, netriukšmauti ir t. t.);
29.    Gydančiam gydytojui ir slaugytojui teikti teisingą ir visą informaciją, kuri pagrįstai reikalinga diagnozuoti ligą, būklę ar sveikatos sutrikimą ir gydyti pacientą (pvz., apie esamas ir buvusias ligas, traumas ar intervencijas (operacijas), vartotus vaistus, pastebėtas alergines reakcijas nuo vaistų ar vitaminų ir t. t.);
30.    Informuoti gydantį gydytoją ir slaugytoją apie pakitusią savo sveikatos būklę asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (tiek ambulatorinio, tiek stacionarinio gydymo metu);
31.    Laikytis gydančio gydytojo ir slaugytojo nurodymų ir rekomendacijų, ne tik dėl gydymo, tačiau ir dėl profilaktikos, slaugos ar tęstinio gydymo namuose (ambulatoriškai);
32.    Medicinos dokumentuose patvirtinti parašu apie visus veiksmus, kuriems atlikti paciento buvo duotas informuoto paciento sutikimas ar kitais asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (ar kitose procedūrose) numatytais atvejais;
33.    Savo veiksmais nediskriminuoti ir nežeminti asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, jos klientų (kitų pacientų) ir jų artimųjų (lankytojų) garbės ir orumo, gerbti jų teises;
34.    Tausoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar jos pacientui laikinai patikėtą turtą;
35.    Pagal pateiktus finansinius dokumentus apmokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra nekompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų;
36.    Laikytis asmens higienos reikalavimų.



37.    Pacientų hospitalizavimas į psichiatrijos skyrių:
38.1.    Jeigu pacientas kreipiasi dėl hospitalizavimo, jis gali būti hospitalizuojamas tik tuo atveju, jei:
38.2.    bent vienas psichiatras, apžiūrėjęs pacientą, rekomenduoja gydyti jį psichiatrijos skyriuje;
38.3.    jis buvo informuotas apie jo teises psichiatrijos skyriuje, hospitalizavimo tikslus, apie teisę palikti psichiatrijos įstaigą ir šios teisės apribojimus.
38.4.    Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai ir gyvybei arba aplinkinių sveikatai ir gyvybei.
38.5.    Pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos skyriuje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti.
38.6.    Pacientas gali būti hospitalizuodamas į psichiatrijos dienos stacionarą, kuriame paslaugos teikiamos kiekvieną dieną nuo 830 iki 2100, o kitu laiku pacientas būna ne ligoninės patalpose.
38.    Pacientų hospitalizavimas į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių:
39.1.    Pacientai guldomi tik planine tvarka, esant siuntimui iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ar stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos.
39.2.    Pacientai hospitalizuojami esant pilnai aiškiai klinikinei diagnozei, kai nereikalingas papildomas ištyrimas.
39.3.    Pacientus, susirgus kitomis ligomis stacionare, jei reikia specializuotos pagalbos, per tris dienas turi konsultuoti specialistas arba jie perkeliami į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
39.    Pacientų hospitalizavimas į terapijos skyrių:
40.1.    Pacientai guldomi dėl būtinos medicininės pagalbos iš ligoninės priėmimo skyriaus ir planine tvarka, esant siuntimui iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigos.
40.2.    Planine tvarka guldomi ligoniai turi būti ištirti.



40.    Pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka:
41.    Pacientus lankyti galima darbo dienomis nuo 8 val. iki 18 val. Šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių dienomis nuo 11 val. iki 13 val. ir nuo 16 val. iki 19 val. Rekomenduojame pacientus lankyti nuo 16 val. iki 18 val.
42.    Lankyti pacientus kitu laiku galima tik gavus skyriaus vedėjo arba budinčio gydytojo leidimą.
43.    Lankyti pacientus intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose visais atvejais galima tik gavus skyriaus vedėjo arba budinčio gydytojo leidimą.
44.    Lankyti pacientą vienu metu ne kaip daugiau dviem lankytojams.
45.    Nerekomenduojama nepilnamečiams iki 16 metų lankyti sergančius infekcinėmis ligomis ligonius.
46.    Pacientai išrašomi iš ligoninės pažeidus ligoninėje nustatytą režimą, savavališkai išvykus iš ligoninės, pacientui reikalaujant, nors tyrimas ir gydymas nebaigtas.
47.    Jeigu paciento tolesnis buvimas šioje ligoninėje nėra mediciniškai pagrįstas pacientas išrašomas iš ligoninės į namus ar siunčiamas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui gydytojas išsamiai paaiškina tokio sprendimo pagrįstumą. Gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina parašu ligos istorijoje. Už ligos istorijos pateikimą pacientui pasirašyti yra atsakingas informaciją pateikęs gydytojas. Į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas pacientai perkeliami prieš tai suderinus perkėlimą su įstaiga, į kurią pacientas bus siunčiamas. Perkeliant pacientą į kitą įstaigą maksimaliai užtikrinamas paciento ištyrimo bei gydymo tęstinumas.
48.    Ligoniai į namus išrašomi kiekvieną dieną iki 14 val.
49.    Ligonių išrašymą į namus vykdo gydantis gydytojas ir pacientą slaugantis slaugytojas, o už išrašymą atsakingi atitinkamo skyriaus vedėjas ir skyriaus vyresnioji slaugytoja.
50.    Pacientas perkeliamas iš vienos sveikatos priežiūros įstaigos į kitą ligoninės transportu.



51.    Ginčų ir konfliktų tarp ligoninės ir pacientų sprendimo tvarka.
52.    Kilus ginčui, konfliktui tarp ligoninės ir pacientų, kreiptis į skyriaus, kuriame įvyko konfliktas, vedėją.
53.    Nepatenkintas sveikatos priežiūra pacientas turi teisę kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos administracijos darbuotoją, atsakingą už sveikatos priežiūrą šioje įstaigoje. Administracijos darbuotojas per penkias darbo dienas privalo atsakyti į paciento kreipimąsi.
54.    Pacientas turi teisę apskųsti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms kontroliuojančioms institucijoms, teismui.
55.    Konflikto sprendimui abi pusės gali kreiptis į teismą.
56.    Anoniminiai skundai nenagrinėjami.
    Įstaiga apsidraudusi sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje “RESO Europa”.



57.    Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informacija pacientui turi būti pateikta jam suprantama forma paaiškinant specialius medicinos terminus. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Informacija neturi būti pateikta pacientui prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą turi būti pažymima jo ligos istorijoje.
58.    Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams turi būti pateikta jiems suvokiama forma. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų,  gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją, turi vadovautis nepilnamečio paciento interesais.
59.    Nepilnametis pacientas, kuris, gydytojo nuomone, gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu turi informuoti nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau, nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu nepilnametis yra hospitalizuotas, apie tai turi būti informuojami jo tėvai ar globėjai.



60.    Visa informacija apie paciento būklę, diagnozę, gydymą, slaugą gali būti suteikta kitiems asmenims tik gavus raštišką paciento (jo atstovo) sutikimą. Telefonu informacija neteikiama.
61.    Pacientas (jo atstovas) pasirašytinai supažindinamas su Vidaus tvarkos taisyklėmis.
62.    Gydytojas sudaręs tyrimo ir gydymo planą supažindina su juo pacientą (jo atstovą), pažymi ligos istorijoje/ambulatorinėje kortelėje, kad pacientas( jo atstovas) su tyrimo ir gydymo planu supažindintas ir sutinka. Pacientas (jo atstovas) tai patvirtina savo parašu ligos istorijoje/ambulatorinėje kortelėje.
63.    Jeigu pacientas (jo atstovas)atsisako paskirto tyrimo ir gydymo, apie tai gydytojas įrašo ligos istorijoje/ambulatorinėje kortelėje. Pacientas atsisakymą patvirtina savo parašu ligos istorijoje/ambulatorinėje kortelėje, kurią gydytojas pateikia pacientui pasirašyti.
64.    Apie tyrimo ir gydymo plano pakeitimus, gydantis gydytojas informuoja pacientą (jo atstovą). Ligos istorijoje gydytojas pažymi, kad pacientas(jo atstovas)su tyrimo ir gydymo plano pakeitimais supažindintas ir sutinka.
65.    Atliekant chirurgines operacijas/gydomąsias diagnostikos procedūras yra būtinas paciento rašytinis sutikimas. Pacientų medicininiai dokumentai pildomi vadovaujantis Bendraisiais reikalavimais pacientų medicininių dokumentų pildymui.
66.    Gydytojas supažindina pacientą su nustatyta ligos diagnoze, tyrimų ir gydymo rezultatais, konsultacijų išvadomis.
67.    Išrašant pacientą iš stacionaro gydytojas informuoja pacientą apie rekomendacijas sveikatos priežiūrai.
68.    Visa informacija apie pacientą, neturint raštiško paciento ar jo atstovo sutikimo gali būti suteikta tarnybiniais tikslais, kai informacija privaloma teikti įstatymų nustatyta tvarka:
69.    sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė;
70.    institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugas;
71.    teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnyboms bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymas.




72.    Pacientui pageidaujant turi būti pateikta ligos istorija ar kiti jo medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti jo gyvybei pavojų (apie tai sprendžia jį gydantis gydytojas ar gydytojų konsiliumas).
73.    Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytas jo ligos istorijos ar kitų dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
74.    Visa informacija apie paciento sveikatos būklę diagnozę, prognozes ir gydymą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties.
75.    Reikalavimai dėl informacijos konfidencialumo netaikomi: kai susipažinti su informacija kreipiasi teismai ar kitos valstybės institucijos, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.



76.    Pacientams nerekomenduojama su savimi į ligoninę atsivežti didesnių pinigų sumų, brangių asmeninio naudojimo daiktų bei dirbinių iš brangiųjų metalų (toliau - brangių daiktų), kadangi ligoninės personalas už jų apsaugą neatsako.
77.    Paciento būklei staiga pablogėjus ir tapus kritiška, atliekant operacijas ar intervencines gydymo ir diagnostines procedūras arba pacientui mirus, skyriaus personalas turi teisę paimti pas pacientą rastus pinigus, brangius daiktus saugojimui. Visa tai saugoma seife, užpildžius “Paciento brangių daiktų saugojimo kvitas”. “Paciento brangių daiktų saugojimo kvitą”  pasirašo slaugytojas ir kitas ligoninės darbuotojas.
78.    “Paciento brangių daiktų saugojimo kvitai” registruojami brangių daiktų saugojimo registracijos žurnale.
79.    Vienas “Paciento brangių daiktų saugojimo kvitas” atiduodamas ligoniui, o kitas su brangiais daiktais saugomas ligoninės seife.
80.    Saugoti pinigai ir brangūs daiktai grąžinami pagerėjus paciento būklei. Pacientui mirus - grąžinami jo atstovui. Paciento atstovas privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
81.    Brangius daiktus ir pinigus atsiėmę asmenys pasirašo brangių daiktų saugojimo registracijos žurnale.



82.    Ligoninė dirba ištisą parą.
83.    Laboratorija - ištisą parą.
84.    Konsultacinė poliklinika – nuo 8val. iki 18 val.
85.    Įstaigos administracija dirba nuo 8 val. iki 17val. (pietų pertrauka nuo 12 iki 13) darbo dienomis.
86.    Ligoninės darbuotojus direktorius bei jo pavaduotojai konsultuotis darbo klausimais priima nuo 8 val. iki 11 val. Interesantai priimami kasdien nuo 13 val. iki 14 val. iš anksto užsiregistravę telefonu (343 96061) ligoninės administracijoje.
87.    Darbas visuose ligoninės skyriuose ir padaliniuose prasideda 8 val.



88.    Pacientui mirus, per 12 valandų turi būti pranešta apie tai jo šeimos nariams, jo atstovams arba paciento prieš mirtį nurodytiems asmenims, kurie per tris valandas pareiškia savo pageidavimus dėl autopsijos atlikimo. Jei mirusiojo asmenybė nenustatyta, apie jį raštu informuojama policija.
89.    Mirus pacientui, autopsija atliekama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
90.    Ligoninė garantuoja mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo atstovai arba paciento prieš mirtį nurodyti asmenys, bet neilgiau kaip 1 parą.


PATVIRTINTA
Direktoriaus 2008 m. rugsėjo 19 d.
įsakymu Nr.VĮ-88
 
Copyright © 2009 Kazlų Rūdos Ligoninė
Svetainių kūrimas: Dizaino Arkliukas